Yumi (japoniškas lankas) išsiskiria savo ilgiu (daugiau kaip du metrai). Lankai tradiciškai gaminami iš bambuko, medžio ir odos naudojant technikas, kurios išliko nepakitusios šimtmečius, nors kai kurie lankininkai (ypač pradedantieji) gali naudoti ir iš sintetinių medžiagų pagamintus lankus (t. y. iš laminuotos medienos, padengtos stiklo arba anglies pluoštu). Dėl bambukinio inventoriaus jautrumo klimato pokyčiams, net ir pažengę kyudo meistrai – kyudoka – gali naudoti nebambukinius lankus (yumi) ir strėles (ya).
Lanko forma asimetriška: lanko rankena yra maždaug vienos trečiosios atstumu nuo apatinio lanko galiuko, o viršutinė ir apatinė šaka yra skirtingos formos. Šiai asimetriškai formai paaiškinti buvo sukurta keletas hipotezių. Kai kas mano, kad tokia lanko forma skirta naudoti jojant ant arklio, kad lanką būtų galima manevruoti nuo vieno arklio šono į kitą. Kiti mano, kad asimetriškumas reikalingas tam, kad būtų galima šaudyti atsiklaupus. Dar vienas paaiškinimas galėtų būti medienos savybės tais laikais, kai laminavimo technika dar nebuvo atrasta.
Lanko ilgis priklauso nuo lankininko tempimo ilgio (yatsuka), kuris sudaro maždaug pusę lankininko ūgio.
Tempimo jėga skiriasi priklausomai nuo lyties, amžiaus ir patirties. Pradedančiųjų suaugusių moterų tempimo jėga įprastai yra 8–14 kg, pradedančiųjų suaugusių vyrų tempimo jėga – 10–15 kg. Reguliariai treniruojantis prireiks stipresnio lanko. Moterų tempimo jėga vidutiniškai yra 14–16 kg, vyrų – 18–20 kg.
Lankininko ūgis | Tempimo ilgis (yatsuka) | Rekomenduojamas lanko ilgis | Atstumas tarp lanko ir templės |
< 150 cm | < 85 cm | Sansun-tsumari (212 cm) | |
150–165 cm | 85–90 cm | Namisun (221 cm) | 14–15 cm |
165–180 cm | 90–100 cm | Nisun-nobi (227 cm) | 15–16 cm |
180–195 cm | 100–105 cm | Yonsun-nobi (233 cm) | 15,5–16,5 cm |
195–205 cm | 105–110 cm | Rokusun-nobi (239 cm) | |
> 205 cm | > 110 cm | Hassun-nobi (245 cm) |
Nigirikawa (pakaitinė oda lanko rankenai). | |
Ya (strėlės) vamzdelis tradiciškai gaminamas iš bambuko ir naudojamos erelio arba vanago plunksnos. Šiais laikais lankininkai naudoja iš aliuminio arba anglies pluošto pagamintus vamzdelius, o vietoje nykstančių paukščių plunksnų dabar strėlėms naudojamos kalakutų ar gulbių plunksnos. Strėlė turėtų būti 5–10 cm ilgesnė nei lankininko yatsuka. Strėlės tipas priklauso nuo tempimo jėgos. Kiekviena strėlė turi giminę: vyriškos ya vadinamos haya, moteriškos ya – otoya. Paleidus haya, ji sukasi pagal laikrodžio rodyklę, otoya – prieš laikrodžio rodyklę, kadangi šioms strėlėms naudojamos plunksnos iš skirtingų paukščio šonų. Kyudo lankininkai serijos metu dažniausiai paleidžia po dvi strėles, pirmiausiai šaudami haya. |
|
Tsuru (templė) tradiciškai gaminama iš kanapių arba sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, kevlaro. Templės ilgis priklauso nuo lanko ilgio. Templės būna skirtingo svorio arba storio, vadinamo momei (senovinis mato vienetas): 1,6 momei – < 16 kg lankui 1,8 momei – 17–20 kg lankui 2,0 momei – > 20 kg lankui Templės dažniausiai nekeičiamos, kol nutrūksta. Strėlės įdėjimo vieta templėje sutvirtinama kanapėmis ir klijais. |
|
Tsurumaki (ritinėlis lanko templei) – tai dėklas atsarginei templei. | |
Yugake (pirštinė) dažniausiai gaminama iš zomšos su pakietinimu nykščiui, ant kurio yra griovelis skirtas užkabinti templę. Pirštinės būna kelių skirtingų tipų: – Mitsugake – tripirštė pirštinė, – Yotsugake – keturpirštė pirštinė, – Morogake – penkiapirštė pirštinė. Papildomas pirštas padeda tvirčiau laikyti nykštį, kai naudojamas itin didelės tempimo jėgos lankas, kadangi taip jis uždedamas ant trečiojo, o ne antrojo piršto. Kai kurios mokyklos, pavyzdžiui, Heki-ryu Insai-ha naudoja tik tripirštes pirštines, net su lankais, kurių tempimo jėga didesnė kaip 40 kg. Penkiapirštę pirštinę, vadinamą morogake, beveik išskirtinai naudoja tik Ogasawara Ryu (raitosios lankininkystės stiliaus) atstovai, ji įprastai nenaudojama varžybose ar kitų mokyklų praktikoje. Pirštinė mūvima kartu su apatine pirštine, vadinama shitagake, kuri gaminama iš medvilnės ar sintetinio audinio. |
|
Giriko – tai kanifolijos rūšis, kuria įtrinamas šaudymo pirštinės nykštys, kad pirštai šaudant neslystų. Fudeko gaminama iš smulkių pelenų ir naudojama sumažinti drėgmę ant kairės rankos delno ir lanko rankenos. |
|
Standartinę uniformą sudaro: – Keikogi (uniformos švarkas) – Hakama (sijonkelnės su klostėmis) – Obi (juosta / diržas) – Muneate (krūtinės apsauga, tik moterims) – Tabi (tradicinės kojinės atskirtu didžiuoju pirštu) – Zori (apavas / sandalai) Pagal ANKF standartus, visi turi dėvėti baltus keikogi ir tabi. Vyrai turi dėvėti juodą hakama, moterys gali dėvėti juodą arba tamsiai mėlyną hakama. Savaime suprantama, treniruočių apranga visuomet turi būti švari ir tvarkingai išlyginta. |